- išbraižyti
- išbraižýti vksm. Lentojè išbrai̇̃žė li̇̀nijas.
.
.
išbraižyti — tr. 1. išdraskyti: Manyk, tu man buvai akis išbraižiusi Vd. | refl. tr.: Tu su tais virbais ir akis išsibraižysi Grg. 2. išbraukyti, išdegioti (degtukus): Visus degtukus išbraižiau, o ugnies neįkūriau Užv. 3. išpiešti, išbrėžti: Dar ir ganyklą… … Dictionary of the Lithuanian Language
apibraižyti — tr. 1. trankantis, apraižyti: Jie lauką tik truputį su akėčioms apibraižė (prastai apakėjo) Skr. Baldai, kad ir apibraižyti, vis poniški J.Marc. | refl. tr., intr.: Šoferas nuo sudužusių stiklų mažumą apsibraižė veidą bei rankas prš. Laikrodis… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsibraižyti — Dr trankantis atvykti, atsibaladoti: Ir atsibraižėt nakties laike, kaip šikšnosparniai Kal. braižyti; apibraižyti; atsibraižyti; įsibraižyti; išbraižyti; nubraižyti; pabraižyti; parsibraižyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
braižyti — braižyti, o, ė, braižyti, braĩžo, braĩžė iter. brėžti. 1. rėžyti, draskyti: Nauji marškiniai nugarą braižo Grg. Katė su nagais braižo J. Mano akėčios dirvą braižo JD150. Vaikai, nebraižykiat stalo Grg. ^ Akyse laižo, už akių braĩžo Jnš. ║ refl … Dictionary of the Lithuanian Language
išbraklinti — išbraklìnti 1. tr. sunkiai išimti, išvilkti: Vyrai led išbràklino akmenį iš duobės, t. y. išėmė J. Lapę išbraklìno gyvą iš olos Rs. 2. refl. sunkiai išlįsti: Tai bjaurybė kiaulė, rodos, buvau gerai užrišęs vartus, išsibraklino, ir gana Šmk. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
išbrūkšniuoti — tr. Š išbraižyti brūkšniais. brūkšniuoti; išbrūkšniuoti; subrūkšniuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdraskyti — tr. 1. išardyti: Arklys visą statą rugių ištaršė, išdrãskė Rm. Vė[ja]s išvartė išdrãskė kupsčius šieno Vvr. Tvorą seną išdraskyk, o naują užtverk J. Vaikai varnos lizdą išdrãskė Dkš. Sukursi ugnelę – rasi išdraskytą NS606. | Skolinykai namus… … Dictionary of the Lithuanian Language
išliniuoti — tr. Š, BŽ267 išbraižyti linijomis. liniuoti; išliniuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išraižyti — iter. 1 išrėžti. 1. K išbraižyti, įpjaustinėti: Vaikai visas sienas su vinimi išraižė Ig. Reik išraižyti žievę medžio S.Dauk. ║ reljefiškai pavaizduoti: Paveikslai išraižyti akmeny rš. Karietos atramos kartušuose išraižytas faraono vardas ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
išskilčiuoti — tr. BŽ469; Mdž, Ser išbraižyti skiltis, išgrafuoti. skilčiuoti; išskilčiuoti; paskilčiuoti; perskilčiuoti; priskilčiuoti; suskilčiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language